Išsiduosi. Balsu Vanda Juknaitė 2002

AR GALI SEMTIS JĖGŲ PATS IŠ SAVĘS? Vanda Juknaitė, įsitvirtinusi tarp stipriausių prozos meistrų, nuolat reflektuoja gyvenimą ir kultūrą savo eseistikoje, parašytoje jautria moters ranka. Pirmas šios knygos kūrinys nauja kalba prabyla apie stokojančius ir visuomenės atstumtuosius, stabdydamas suvokimo inerciją ir versdamas mąstyti. Greta šio ir kitų eseistikos tekstų spausdinami pokalbiai, kuriuose įdėmiai žvelgiama į dabartines permainas. Įsitikinimo galia, dvasios vertybių tvirtinimas – šviesūs šios knygos ypatumai. Esminis klausimas, kurį laisvė užduoda žmogui, yra vienas: ar gali semtis jėgų pats iš savęs? Taigi ar pažįsti savo paties jėgą? Ar buvai kada gyvenimo suvestas į akistatą su pačiu savimi mirtinoje ligoje, tremtyje, kalėjime – vietoje, kuri atmeta, užbraukia įprastus elgesio įgūdžius, kultūros prietarus, parengtus atsakymus, išankstinį žinojimą. Likus be nieko, žmoguje prakalba jo paties balsas. Išsiduosi. Balsu. „Išsiduosi. Balsu“ – tai pačios V. Juknaitės patirtis dirbant su gatvės vaikais ir nepalankus visuomenės bei valstybės struktūrų požiūris į savanoriškai prisiimtą žmogaus įsipareigojimą pamatyti ir padėti labiausiai gyvenimo nuskriaustam. Autorė aprašo savo pačios patirtį, kaip juos rinko iš stoties, mažiausius ir labiausiai suvargusius, vaikus, kurie ten gyveno - vagiliavo, uždarbiavo ir kitaip manėsi, nuolat lydimi ne tik bado, nepriežiūros, bet ir įvairiausių pavojų.

Sources: Please login in order to view sources