Mokausi iš paciento Patrick Casement 1997

Patrick Casement savo knygoje „Mokausi iš paciento“ aptarinėja tai, kas svarbu kiekvienam psichoanalitikui. Pagrindinė knygos idėja – kaip terapeutas turi atlikti savo darbą, kokios savybės ir metodai tam reikalingi. Pats būdamas terapeutu, jis pateikia situacijų ir seansų pavyzdžių iš savo arba savo kolegų praktikos. Nagrinėdamas įvairius pavyzdžius P. Casement nevengia pristatyti įvairių klinikinių atvejų, tai ir depresija, ir šizofrenija, ir valgymo sutrikimai bei kt. Kaip ir H. Spotniz vienu iš svarbiausių terapeutui reikalingų bruožų, autorius įvardina „vidinį prižiūrėtoją“. Tai savęs analizė, kurią turi atlikti kiekvienas psichoterapeutas. Kadangi kiekvienas pacientas yra skirtingas, jis sukelia skirtingas mintis, pojūčius ir emocijas terapeutui, todėl svarbu yra žinoti, koks jausmas kyla, dėl ko toks jausmas kyla. Tik supratęs jausmus ir jų kilmę psichoanalitikas galės padėti kitam žmogui. Kitu atveju konsultantas daryti klaidas, kurios silpnins terapijos efektyvumą, stabdys analizės procesą ir mažins paciento pasveikimo galimybes (Kočiūnas, 1995). Autorius taip pat pamini tokius bruožus – interpretavimą, nesutelktą klausymą (kai yra klausomasi nesusitelkiant į detales, kad liktų daugiau vietos spontaniškumui), sugebėjimą analizuoti ne tik išorinę, bet ir vidinę paciento aplinką, bandomąjį susitapatinimą (empatiją), jausmų aprėpimą (kai yra priimami visi paciento jausmai ir kartu su pacientu išgyvenami), sugebėjimą pripažinti savo klaidas sau ir klientui. Autorius labiausiai akcentuoja tai, kad kiekvienas pacientas gali jį kažko išmokyti. Pacientas pats „rodo“ psichoanalizės kryptį, tik reikia būti atidžiam jo užuominoms, reikia mokėti jas pastebėti ir pažymėti, mokėti prisiderinti prie paciento tikrųjų poreikių, kurie nebūtinai turi būti akivaizdūs. Be to, yra svarbu, kad psichoanalitikas lanksčiai žiūrėtų į psichoanalizės pateikiamas technikų taikymo taisykles ir labiau atsižvelgtų į konkrečią situaciją pritaikydamas ją konkrečiu atveju, nebijodamas „sulaužyti“ taisyklių. Kaip ši knyga siejasi su šizofrenijos tema? Šioje knygoje nėra konkrečiai minima, kaip vyksta psichoanalitinis darbas su sergančiaisiais šizofrenija, tačiau yra pateikiami keletas psichotinių ir šizofrenijos atvejų analizių. Analizėse buvo parodoma, kaip tam tikrų technikų (empatijos, interpretavimo, jausmų aprėpimo) naudojimas gali padėti ne tik išeiti iš psichotinių būsenų, bet ir padėti jų išvengti. Kaip pradžioje buvo minėta, šizofrenija yra liga, kuri nėra išgydoma iki galo, tačiau atvejų analizė aiškiai rodo, kad psichoanalizė gali pagelbėti žmogui normaliai funkcionuoti visuomenėje ir likti normalumo būsenoje.

Sources: Please login in order to view sources