Seksas ir baimė Pascal Quignard 2006

Senovės Graikijoj viskas buvo gerai. Natūralus seksas. Biologija nesiskyrė nuo gyvenimo, o gyvenimas – nuo politikos. Kūnas, miestas, jūra, laukas, karas, kūryba – pavaldūs toms pačioms vaisingumo paskatoms. Bet graikus pakeitė romėnai. Augusto principato laikais phallus virto fascinus. Nustėrusiu fascinuotu žvilgsniu romėnai stebėdavo, kaip po lytinio akto jų phallus tampa mentula, ir juos apimdavo paniška baimė. O šios baimės padariniai buvo reikšmingesni nei imperijos sukrikščioninimas. Mus tebevaldo ta pati baimės sistema, mes reprodukuojamės savo žmonų įsčiose lydimi siaubo, atsiradusio veikiau iš baltų senato tėvų togų nei iš juodų krikščionybės tėvų sutanų. Džiugus graikų erotizmas virto baimės persmelkta romėnų melancholija. Romėnų taedium vitae tos pačios melancholijos pavidalu atgimė XV amžiuje, į XIX amžių grįžo splino vardu, o į XX – depresijos pavadinimu. Sukaupkite visas jėgas ir pabandykite ją įveikti – rezultatai bus pribloškiantys. Ir patikinu, kad jokių nešvankybių jūs – visko bijantys kompleksuoti žmogeliai, užgimę iš didžiosios romėnų BAIMĖS, – nė su Diogeno žibintu čia nerasite.

Sources: Please login in order to view sources