Kalnų laurai Jude Deveraux 1997

— JŪS NORĖJOTE MANE MATYTI, SERE? — PAKLAUSĖ MONTGOMERIS, IŠSITEMPĘS PRIEŠ JĮ KAIP STYGA. — GAVAU GENEROLO JOVINGTONO ĮSAKYMĄ. Man jį šį rytą atgabeno specialus kurjeris. Atrodo, generolas teikia šio įsakymo vykdymui svarbią reikšmę. Taigi dėl kažkokios mums nežinomos priežasties generolas Jovingtonas rodo... dėmesį operos dainininkei, o dabar ši... ledi ketina dainuoti aukso ieškotojams. Generolas pageidauja, kad mes jai parūpintume eskortą, ir, kruopščiai viską apgalvojęs, aš pasirinkau jus, pamatuotai manydamas, kad geresnės pamainos už jus, kapitone, aš nesurasiu. — Pulkininkas Harisonas vos nepašoko iš džiaugsmo išvydęs, kad kapitonas dukart mirktelėjo ir kietai sučiaupė lūpas. — Taigi jūs įpareigojamas garantuoti šios ledi saugAfhą, apsaugoti ją nuo perdėto tiek indėnų, tiek ir gerbėjų dėmesio. Iš jūsų reikalaujama ja visokeriopai rūpintis. Manau, tai reiškia, kad jūs turite stengtis, jog ant jos stalo visada būtų valgio ir gėrimo, jos vonioje visada būtų karšto vandens ir... — Dėkoju jums, sere, bet aš atsisakau šios užduoties, — tarė kapitonas Montgomeris, žvelgdamas tiesiai prieš save į erdvę pro žilaplaukę pulkininko galvą. Pulkininkas Harisonas paraudo. — Kapitone, tai ne prašymas, o įsakymas. Jeigu nepaklusite, aš jus įgrūsiu į kalėjimą!..

Sources: Please login in order to view sources