Pavojingas protas Vilis Normanas 2010

Kas yra pavojingas protas? Vargu ar atsakymą rasime filmuose „Pavojingo proto išpažintis“ (2002; pagal 1984 m. autobiografinį laidų vedėjo ir CŽV šnipo gyvenimą) bei „Pavojingi protai“ (1995), nors pastarajame vaidinusi Michele Pfeiffer galėjo įkvėpti V. Normaną. Jis sako, kad tai – sudėtingas romanas, kuriame susipina kelios temos: visuomenės peršama laimės ideologija ir bandymas jai priešintis; meilės žlugimas; išsivaduoti iš nelaisvės norinčio žmogaus tragedija; spėlionės, kur mus gali nuvesti protas, jei pamiršime jausmus. V. Normanas kiek narciziškai įsitikinęs, kad jo „Pavojingas protas“ nepatiks niekam, išskyrus jį patį, nes yra pernelyg beprotiškas. Būčiau linkęs į V. Normano pareiškimus žiūrėti kaip į tam tikrą pozą, įvaizdį. Vis dėlto į 60 skyrelių suskirstytas „Pavojingas protas“ vertas, kad jį perskaitytume. Ne dėl to, kad jame minimos garsių mąstytojų citatų parafrazės, ne dėl „skandalingumo“. V. Normanas suteikia viltį, kad naujoji lietuvių proza nemirs, o tobulėti laiko yra, ypač vengiant tokių frazių kaip „Dievas yra tobulas velnias“ (p. 106). Protingiesiems rūpi meilė ir mirtis. Jie „turi pajusti, kas nutinka, kai meilė tampa mirties priežastimi“ (p. 188). Bet – klausimas Viliui ir knygos skaitytojams – ar pavojingas (suprask: nonkonformistinis) protas tikrai gali mus išgelbėti nuo susinaikinimo?

Sources: Please login in order to view sources