Vikruolis Edgar Wallace 1992

Jau penkeri metai policija ir bankininkai veltui laužo galvas ieškodami apsukraus pinigų padirbinėtojo – Vikruolio. Niekas nežino, kas pirmasis jam davė šį vardą. Niekas nėra jo net matęs ar regėjęs. Jis turi daug agentų, pagalbininkų ir bendrininkų Paryžiuje, Berlyne ir net Čikagoje. Netrukus nauja, puikiai padirbtų pinijų partija ir vėl užlieja rinką. Vienas penkiasdešimties svarų banknotas patenka į Donaldo Velso, gyvenančio Charlio gatvėje, rankas. Kitas – penkių svarų banknotas – pas Porterį. Piteris Kliftonas – turtingas, bet niekas nėra visiškai įsitikinęs, nei kokia jo turto paslaptis, nei kaip jis gavo savo naująją žmoną – gražiąją Džeinę Leit. Longfordo dvarą, kuriame apsistoję naujai iškepti vyras ir žmona, užlieja keisti ir nepaaiškinami įvykiai. Pirmiausia, kažkas pastato kopėčias prie Džeinės lango ir patenka į kambarį. Kaip paaiškėja, visai ne dėl jos puikiųjų brangakmenių ar aukso. Netrukus įvyksta net žmogžudystė, kurios visi pėdsakai veda ne kažkur kitur, o pas patį puikųjį poną Kliftoną. Pasigirsta kalbos, neva apie jo paveldėtą psichinę ligą. Džeinė abejoja. Kaip bebūtų, inspektorius Ruperas ir jo vadovas Burkas, išspręs šią jaudinančią ir intriguojančią paslaptį.

Sources: Please login in order to view sources