Notangų vitingas Daubaras Skomantas 2008

Medeina, išleisdama savo sūnų Daubarą į mozūrų žemes, išpranašavo, kad žygis apvers jo gyvenimą aukštyn kojomis. Iš pradžių atrodė, kad ji suklydo: žemaičių joties grobis buvo didžiulis ir gautas be jokio pasipriešinimo. Tačiau, paliekant mozūrų žemes, vogčia paleista strėlė pataikė Daubarui į koją. Žaizda atrodė menka, tad jam labiau rūpėjo, kas tą strėlę paleido. Puolęs ieškoti kaltininko, Daubaras susidūrė su jotį besivejančia priešų kariauna, nuo kurios vos paspruko ir, kai jau galėjo prisijungti prie saviškių, krito be sąmonės ant lydinčio kario rankų. Įvykiai pasisuko netikėta linkme. Daubaras atsidūrė pas prūsus. Maža to – pirmąsyk akis į akį susitiko su kryžiuočiais ir jau nežinia kelintą kartą – su mongolais. Buvo 1242-ieji metai, kai mongolai, šluodami viską savo kelyje, veržėsi prie Paskutinės jūros, turėjusios tapti jų imperijos siena.

Sources: Please login in order to view sources