Laiškai sūnui vegetarui Dario Martinelli 2017

„Kai Elmis pradėjo maitintis ne tik motinos pienu, bet ir kietu maistu, į jo mitybą neįtraukėme mėsos. Ir taip bus tol, kol jis pats kada nors galbūt nuspręs ją valgyti." Italų semiotikos profesorius ir mylintis tėtis Dario Martinelli trejus metus rašė laiškus sūnui, pradėjęs, kai jam sukako pusė metų. Visus juos jungia gyvūnų tema. Gyvūnai autoriui – tai ir gyvenimo filosofijos leitmotyvas. D. Martinelli svarbus ne vien vegetarizmas. Permąstoma aibė dalykų, dėl kurių jaučiamės tikri, apie tai net negalvodami. Autorius kritikuoja ne tik šiuolaikinį žmonių ir gyvūnų santykį, bet ir savipasitenkinimą, neretai būdingą gyvūnų teisių gynėjams... Pasitelkdamas erudiciją ir argumentus, D. Martinelli paaiškina kasdienius savo sprendimus, kurie daro jį laimingesnį ir teisesnį patį prieš save. *** Tai Lietuvoje dar gana naujas požiūris į vaikų auginimą be dviveidiškumo: dažnai meilę gyvūnams skiepijantys tėvai čia pat vaikui paduoda maltos mėsos kotletą, lengvai atskirdami mylimus gyvūnus nuo tų, kuriuos valgome... Pats būdamas vegetaras, D. Martinelli elgiasi kur kas nuosekliau, tačiau nėra ir fanatiškas. Sūnui jis linki svarbiausia būti laisvam ir rinktis sąmoningai.

Sources: Please login in order to view sources