"Sopranų" psichologija Glen O. Gabbard 2006

„Mirtis „Sopranuose“ reiškia, kad prarandi nuolatinį darbą.“ Tonio Soprano mafija, jo šeima, jo psichoterapeutė dr. Dženifer Melfi prikaustė daugiau nei 11 mln. žiūrovų vaizduotę. Kultinis serialas, daugelyje šalių rodytas 1999– 2006 m., išsyk patraukė dėmesį nestandartine mafijos tėvo ir jo aplinkos traktuote. Psichologinės problemos, draskančios Tonį Sopraną, taikliais štrichais brėžiamas jo portretas, juodasis humoras ir rafinuotas žiaurumas – visa tai susipina seriale, kuris virto ne tik popkultūros produktu, bet ir daugelio rimtų mokslo studijų objektu. Gleno O. Gabbardo „Sopranų psichologija“ – veikalas, atskleidžiantis painių charakterių užkulisius, analizuojantis tikrąsias serialo herojų veiksmų priežastis. Studijos objektas – Sopranų šeima ir žmonės, priklausantys jų aplinkai; tačiau dėsniai, nulemiantys jų poelgius – universalūs, parodantys netikėtus panašumus su kiekvienu žiūrovu. Kaip tik todėl tiek daug žmonių visame pasaulyje neatitraukė akių nuo televizijos ekranų, spręsdami problemas, kurias šioje knygoje nagrinėja ir Glenas O. Gabbardas. Žiūrovų diskusijoms apie Tonio Soprano asmenybę, psichoanalizės, rodomos filme, tikrumą, dr. Melfi simpatiją savo pacientui ir galimą jų santykių plėtojimąsi suteikiamas psichoanalitinis pamatas. „Sopranų psichologija“ – ne tik serialo gerbėjams, bet ir visiems, įžvelgiantiems būties – meilės, mirties, geismo ir išdavystės – dilemas. Knygoje įdėmiai, tačiau žaismingai apžvelgiama, kaip šios dilemos atsispindi Amerikos mėgstamiausios mafijos šeimos, o drauge ir kiekvieno iš mūsų psichikoje.

Sources: Please login in order to view sources