Eksperimentinė archeologija. Lietuvos materialaus paveldo rekonstrukcija, I tomas Daiva Luchtanienė 2015
Ar būsi mokslininkas, ar rekonstruktorius, ar tiesiog besidomintis savo tautos praeitimi žmogus, perskaityk sią knygą ir sužinok, kokios buvo mūsų tautos gyvenimo, egzistencijos ir kultūros ištakos. Šiuo metu daug mokslų tiria etnosą, kalbą ir sociumus. Ši knyga tau duos savotišką startinę poziciją savasčiai - neideologizuotai, paremtai eksperimentu - pažinti. Čia tu susitiksi su autoriais, kurie turi mokslinius laipsnius, ir tuos, kurie neturi „antpečių", bet yra atlikę eksperimentą, paremtą rimta dokumentacija. Čia rasi teorinių teiginių, kurie ir buvo atspirties taškas tikrai rekonstrukcijai atlikti, o ne laisvai kūrybai pasireikšti. Ši knyga yra pirmoji didelio sumanymo kregždė. Kadangi trūksta periodinio leidinio, skirto eksperimentinei archeologijai, kadangi egzistuoja didžiulė savais kriterijais paremta periodinių leidinių, skirtų archeologijos ir istorijos mokslams, atranka, straipsniai, skirti eksperimentinei archeologijai, ar tiesiog eksperimentų fiksavimo dokumentacija neranda sau nišos. Šios knygos, taip pat ir būsimų tęstinių leidinių tikslas - pateikti eksperimentinės archeologijos teoriją ir praktiką. Pirmąjį tęstinio leidinio „Eksperimentinė archeologija. Lietuvos materialaus paveldo rekonstrukcija" tomą stengėmės užpildyti leidinio sumanytojo, eksperimentinės archeologijos klubo „Pajauta", narių straipsniais. Į kitus leidinius planuojame įtraukti visų norinčiųjų ir galinčiųjų dokumentuoti archeologinį eksperimentą bei pateikti teorinius pagrindus straipsnius. Eksperimentinė archeologija Lietuvoje gyvuoja apie dvidešimt metų, bet jos šaknys siekia ankstesnius laikus. Kiekvienam eksperimentinės archeologijos produktų pažinotojui / vartotojui gali kilti amžinas klausimas, kam viso to reikia. Ir iš tiesų - galima būti užsisklendus savo rekonstrukcijos rėmuose, tam tikroje siauroje bendruomenėje. Bet europinė tradicija, taip pat Lietuvos patirtis per daugelį metų parodė, kad Tėvynės istorijos pažinimas per rekonstruotą praeitį duoda daugiau patriotinių dividendų nei spalvotos antraštės žiniasklaidoje. Negana to, Lietuvos rekonstrukto-riai, dalyvaudami edukaciniuose gyvosios istorijos ir archeologijos festivaliuose ar panašaus pobūdžio renginiuose užsienyje (Latvijoje, Lenkijoje, Pietų Korėjoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Skandinavijoje, Suomijoje, Vokieti-joje, Ukrainoje), reprezentuoja savo šalį demonstruodami jos gilios istorijos rekonstrukciją, apsieidami be klumpių ir cepelinų. Reikia pripažinti, kad didžiuma archeologų ir istorikų ignoruoja eksperimentinės archeologijos rezultatus, palikdami visa tai mėgstamų laisvalaikio užsiėmimų sričiai. Manome, kad šis leidinys paskatins mokslininkus domėtis archeologiniais eksperimentais, praturtintais patirtimi ir teorine bei empirine sinteze. Šiuo leidiniu norime pagerbti Kernavę, Lietuvoje visiems gerai žinomą unikalų UNESCO pasaulio paveldo sąrašo objektą. Čia užgimė pirmasis eksperimentinės archeologijos festivalis „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje". Čia prasidėjo didžioji edukacija. Čia radosi eksperimentinės archeologijos klubas „Pajauta", niekaip nenutraukiantis savo bambagyslės su Kernavės Pajautos slėniu, piliakalniais ir ten vykstančiu festivaliu. Gyvosios archeologijos festivalis Kernavėje bene gausiausiai pateikia eksperimentinės archeologijos rezultatus plačiajai visuomenei, tuo tarpu daugelis panašaus pobūdžio Europos renginių pamažu virsta prekybiniais-kariniais pasirodymais. Per pastaruosius metus Lietuvoje atsirado daug kolektyvų (viešųjų įstaigų, asociacijų, pavienių žmonių ir pan.), rekonstruojančių arba tam tikrą laikotarpį, arba tam tikrus amatus, arba tam tikro laikotarpio karybą. Tai dar vienas žingsnis mūsų Tėvynės praeities pažinimo link. Turime tuo didžiuotis. Šis leidinys, tikimės, bus kam nors atspirties taškas, slenkstis tobulėti, o galbūt akstinas giliau pažinti istoriją ar pakelti savo bendrąjį išsilavinimą. Tad imkite knygą, skaitykite ir vertinkite. Pasitikėkite mumis. Čia viskas tikra.
Sources: Please login in order to view sources